Kaip nubausti už nekvalifikuotą indų patikrinimą

1. Stalo indų pobūdis Pagal „Maisto saugos įstatymo“ nuostatas su maistu susijusiais produktais vadinamos pakavimo medžiagos, tara, plovikliai, maistui naudojamos dezinfekcijos priemonės, maisto gamybai ir eksploatavimui naudojami įrankiai ir įranga. Išsamesnį atskyrimą galima suskirstyti į tokias situacijas (konkrečius reglamentus žr. „Maisto saugos įstatymo“ papildomų nuostatų 150 straipsnyje): pakavimo medžiagos ir talpyklos, naudojamos tiesiogiai valgyti paruoštiems maisto produktams pakuoti ir laikyti ( Toliau nurodyti stalo įrankiai priklauso šiai kategorijai). Tie, kurie gamybos ir perdirbimo metu tiesiogiai liečiasi su maistu ar maisto priedais, yra maisto gamybos ir eksploatavimo įrankiai ir įranga. Todėl priežiūros ir teisėsaugos praktikoje pirmiausia reikia atskirti, ar indai yra maisto pakavimo indas, ar įrankis ir įranga. Abiejų šalių maisto saugos reikalavimai skiriasi. Todėl tik išaiškinus indų pobūdį, Siekiant teisingai taikyti atitinkamas nuostatas. Pavyzdžiui, jei ant operacinio stalo žaliavoms laikyti naudojama lėkštė, ji priklauso įrankių įrangai; jei naudojamas paruoštiems patiekalams laikyti, priklauso maisto indams (stalo indams).

2. Skirtingi reikalavimai pakavimo medžiagoms, tarai, įrankiams ir įrangai Pirma, perkant su maistu susijusius produktus, vartotojų teisinė pareiga yra Maisto saugos įstatymo 50 str.: Nepirkti ir nenaudoti su maistu susijusių produktų, kurie neatitinka maisto produktų. saugos standartus. Nurodo paties produkto kokybės reikalavimus. Įrankių ir įrangos naudojimo reikalavimai yra „Maisto saugos įstatymo“ 33 straipsnio 1 dalies 6 punktas: jie turi būti saugūs, nekenksmingi, laikomi švarūs, kad maistas neužterštų. Pakuotės taros, tai yra indų, naudojimo reikalavimai yra šios dalies 5 punktas: prieš naudojimą jie turi būti išplauti ir dezinfekuoti. Tuo pačiu (7) punktas nustato reikalavimus savo medžiagai: netoksiška ir švari. Kartu šios dalies (10) punkte nustatyti valymo reikalavimai: naudojamos plovimo ir dezinfekcijos priemonės turi būti saugios ir nekenksmingos žmogaus organizmui. Tačiau realybėje vis dar pasitaiko atvejų, kai indų valymo ir dezinfekcijos verslą perkame iš išorės. Atsižvelgiant į tai, „Maisto saugos įstatymo“ 56 straipsnyje nustatyta, kad maitinimo paslaugų teikėjas, pavedęs valyti ir dezinfekuoti stalo įrankius ir gėrimus, nurodytomis sąlygomis paveda stalo indų ir gėrimų indų centralizuotos dezinfekcijos tarnybos padalinius.

3. Išaiškinus aukščiau nurodytas nuostatas, praktikoje būtina atskirti skirtingas situacijas, o tada tinkamai taikyti atitinkamas teisės nuostatas:

1 scenarijus: Atliekant mėginių ėmimo patikrinimą, pačių indų medžiagos rodikliai yra nekvalifikuoti: ji priklauso su maistu susijusių produktų, neatitinkančių maisto saugos standartų, pirkimui ar naudojimui. Maisto saugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies pažeidimas baudžiamas pagal 125 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

2 situacija: indai išvalomi ir dezinfekuojami patys, tačiau testo rezultatas nekvalifikuotas. Tokios situacijos priežastys gali būti dvi: viena yra ta, kad naudojama valymo arba dezinfekavimo priemonė yra nekvalifikuota; kitas yra tai, kad valymui naudojamas vanduo yra nekvalifikuotas arba valymo ir dezinfekcijos procesas yra nekvalifikuotas. Atitinka „Maisto saugos įstatymo“ 33 straipsnio 1 dalies 9 ir 5 punktus, konkrečią situaciją reikėtų vertinti pagal testo rezultatus: Pavyzdžiui, draugas iš Hubėjaus konsultavosi užvakar ir pasakė. kad bandymo rezultatas buvo anijonas Jei sintetinis ploviklis viršija standartą, tokia situacija turėtų būti tokia, kad valymo procesas yra nekvalifikuotas, nes jei valymo priemonė ar dezinfekavimo priemonė yra nekvalifikuota, tai yra ne standarto viršijimo problema, o toksinių medžiagų aptikimas. ir kenksmingų medžiagų. Bet šį draugą suglumino klausimas, kad „Maisto saugos įstatymo“ 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta tik pareiga operatoriams valyti ir dezinfekuoti, bet nenustatyti valymo ir dezinfekcijos rezultatai. Klausimų kilo dėl bausmės pagal BK 126 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Iš tikrųjų atsakymas lengvai suprantamas: kvalifikuotų reikalavimų įvykdymas po valymo ir dezinfekcijos yra kartu su valymo ir dezinfekcijos prievolė, ir nėra reikia teisinio paaiškinimo. Todėl bausmei taikyti 126 straipsnio 1 dalies 5 punktą nėra netikslinga. Kartu labai aiškus ir „Maisto saugos įstatymo įgyvendinimo taisyklių“ 70 straipsnis: Maisto saugos įstatymo 125 straipsnio pirmoje pastraipoje ir 126 straipsnyje nustatytas aplinkybes maisto produktų gamintojai ir ūkio subjektai, jeigu gamybos ir eksploatavimo elgsena neatitinka Maisto saugos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 5, 7 ir 10 punktų nuostatų arba neatitinka nacionalinių maisto saugos standartų, kurių reikalauja atitinkamas maisto gamybos ir eksploatavimo procesas. , maisto saugos teisės aktai Nuobaudos skiriamos pagal šių taisyklių 126 straipsnio pirmą pastraipą ir 75 straipsnį.

3 scenarijus: naudojamas užsakomųjų indų valymo ir dezinfekavimo metodas. Šiuo atveju iš esmės peržiūrėti maitinimo verslo padalinių tikrinimo pareigų vykdymą, vadovaujantis Maisto saugos įstatymo 56 str. ir 58 str. bei Maisto saugos įstatymo įgyvendinimo taisyklių 26 ir 20 straipsniais, 7 str. numato, kad tikrinimo prievolės daugiausia apima: pirma, kvalifikacijos (verslo liudijimo) peržiūrą; antra, dezinfekcijos sertifikato patikrinimas; trečia, ant atskiros indų pakuotės esančios vieneto pavadinimo, adreso, kontaktinės informacijos, dezinfekcijos datos ir partijos numerio bei galiojimo pabaigos datos patikrinimas. . Neįvykdžius patikros pareigos, pvz., kita šalis yra neteisėtas agregatas, nepridedamas dezinfekcijos sertifikatas, kaip reikalaujama, o ant pakuotės pažymėtas turinys neatitinka reikalavimų ir pan., tai pažeidžia antrojo nuostatas. „Maisto saugos įstatymo“ 56 straipsnio dalis, nuobaudos skiriamos vadovaujantis 126 straipsnio pirmąja pastraipa, o teisinis pagrindas – „Maisto saugos įstatymo įgyvendinimo taisyklių“ 69 straipsnio nuostatos: Esant bet kuriai iš šių aplinkybių Maisto saugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalis, šių taisyklių 75 straipsnis nustato nuobaudas: (2) Maitinimo paslaugų teikėjas netikrina ir neišsaugo verslo liudijimo ir dezinfekcijos kvalifikacijos pažymėjimo kopijos. stalo indų ir gėrimų indų centralizuoto dezinfekavimo tarnybos padalinio; teorinis pagrindas yra ši Patikrinimas, priklausantis maisto gamybos ir eksploatavimo kontrolės reikalavimams, iš esmės skiriasi nuo įvežamų prekių į maisto apyvartą patikrinimo. „Maisto saugos įstatymo“ 56 straipsnio antrojoje pastraipoje nustatytas šio įstatymo nuostatas atitinkančių stalo indų dezinfekavimo įrenginių pavedimas reiškia ne tik kvalifikaciją, bet ir esminius reikalavimus. Įstatymų reikalaujamas stalo indų dezinfekavimo įrenginys. Jei patikrinimas atitiks keliamus reikalavimus, tačiau testas nepavyks, bus nurodyta jo nebenaudoti, o dezinfekcijos skyrius bus perduotas sveikatos skyriui už nuobaudą. Nes nesvarbu, ar tai būtų „Maisto saugos įstatymo“ 126 straipsnio antroji pastraipa, ar „Maisto saugos įstatymo įgyvendinimo taisyklių“ 71 straipsnis, neteisėti centralizuotų stalo indų ir gėrimų dezinfekavimo tarnybos padalinių veiksmai yra valymas ir Dezinfekavimo elgesys ir atitinkamų sertifikatų ir etikečių išdavimo veiksmą tvarkys sveikatos skyrius. Tačiau maitinimo padalinys patikrinimo pareigą įvykdė pagal įstatymą, o kaltės nėra, todėl bausti neturėtų. Problema ta, kad jei nevykdoma patikros pareiga ir patikrinimas nekvalifikuotas, kaip turėtų būti baudžiama? Autoriaus nuomone, maitinimo padalinys turi būti nubaustas, jei nevykdo savo tikrinimo įsipareigojimų; o stalo įrankių testas yra nekvalifikuotas